- bengimas
- bengìmas sm. (2), bengìmos ind. 1. → bengti 1: Buvo pats darbo bengimas Brs. 2. (neol.) refl. galūnė: Visi būdvardžiai žemaičių kalboje tur du bengimos ... vieną vyriškąjį, antrą moteriškąjį S.Dauk. \ bengimas; nusibengimas; pabengimas
Dictionary of the Lithuanian Language.